Sužinojau, kad šiandien – armijos diena. Buvau parduotuvėj įsidėt banko kortelėn pinigų. Po to sumokėjau mokestį ir jau išeidinėju iš prekybcentrio. Atsidarau duris, bet dar pora sekundžių jų nepaleidžiu, nes už manęs eina žmogus. Tai akimirką lukterėjau, ir paleidau jam tas duris į jį tik akį užmetęs. Dar keli žingsniai ir jau laip tai tai […]
Šiais laikais tiek daug daiktų, paslaugų, pramogų, ko tik nori. Nuo ryto iki vakaro kasdien galim sėdėt kine, spektakliuose, tūnot internete, televizoriuj, valgyt, kiek telpa, keliaut į visas keturias puses. Praktiškai riboja tik pinigai. Už juos galim nusipirkt viską ir visur. Štai kodėl žmonės tiek daug dirba. Pinigai – tai laisvė. Laisvė jusliniam pasitenkinimui. Bet
Šiandien, pirmą šilčiausią pavasarinę vasario dieną trumpai pasidalinsiu patirtim kaip paskelbiau karą miegui ir kas dabar laimi. O, miegeli, tu toks saldus ir skanus. Niam niam, knar knar. Bet jau neturiu aš tau tiek daug laiko, kiek tu norėtum, kad tau jo turėčiau. Ajurveda rašo, kad man tavęs užtenka tik 4 valandų. Kūnui pailsint užtenka
Šiandien trumpai pasidalinsiu patirtim apie pokyčius, kuriuos darom gyvenime. Būna, kad kažką pakeičiam savo dienos režime, santykiuose ar šiaip kurioj srity spontaniškai, o būna, kad planuojam, ruošiamės, norėtumėm, gal kada nors ir panašūs dalykai. Kai tik pirmą kartą gyvendamas Danijoj išgirdau apie vegetarizmą, o tai buvo gal Anantaros prabhu paskaita, gal Dariaus Ražausko, tai
Ką gi, turim baltą, šviesų, spindintį, net akinantį žiemos metą. Seniai tokio baltumo būta. Sėdžiu šiltai troboj, bet kiek prisėdėsi – tai knygą reikia išsiųst, malkas vežt, sniegą kast, šiaip iškišt nosį pasivaikščiot. Tai tas momentas, kai kiši norį pro duris ir pareina šviesos dozė tavo akim. Taip užakina, kad, atrodo, išeini į kokią sceną
Internete yra įrašų apie kūno egzhumaciją. Kai kuriuos kūnus kažkokiais tikslais atkasdavo ar tiesiog praardydami betoninę kapavietę ištraukdavo po 7 metų, kitus – jau po kelių dešimtmečių. Atkasė vieno vokiečių karininko kapą. Tai net batai, šalmas, granatos, šovinių dėžė likę. Batuose tik kaulai stėro. Įdomus vaizdas.Varėna, imant kartu su Senąja Varėna, nusėta kapinėm. Varėnoj yra
Pamąstymai prie pilkapio. Švenčionėliai, 2021.02.12 Read More »
Šiandien vienas toks momentas krito akin žiūrint pro langą. Eina moteris su oranžine liemene ir nešas sniego…ne senį, kastuvą. Irgi oranžinis. Prieina, žiūriu, prie geltonos smėliadėžės, atsidaro ir grūda vidun tą kastuvą. Nelabai gaunas, smėlis sušalęs. Tai įsideda šiūpelin didžiausią sušalusio smėlio gabalą, ant viršaus dar pila kelias dideles saujas smėlio, uždaro dėžę, pasiima tą
Šiek tiek parašysiu apie pasirinkimus, kuriuos darom ir kaip juos riboja aplinkybė ir mes patys. Prisireikė patuštint malkinę, nes žiema šiemet labai užsispyrus, senokai tokia buvo. Tai turėjau tik du pasirinkimus: tai daryt šiandien, kai sninga arba ryt, kai, prognozuoja, nesnigs, bet bus beveik dvigubai šalčiau. Pasirinkimas tarp sniegas ir šalčio. Teko padirbėt šiandien.Mus riboja
Kartais pasirinkimas būna labai apribotas. Varėna, 2021.02.09 Read More »
Šįkart pamokanti istorija apie atsižadėjimą ir išdidumą. Kartą gyveno toks verslininkas. Verslavo gi jis kino srity. Buvo turtingas, gerai sekės. Ir pasiskolino jis pinigų savo projektui. Ir kažką prisimaklino, kad jau manėsi nesugebės grąžint tų pinigų, tai jau dėjos šautuvą prie smilkinio, bet kur buvęs, kur nebuvęs papuolė jam rankose Kristaus atvaizdas iš stalčiaus. Paprašė
Šiąnakt susapnavau, o gal apsireiškė, kaip čia išsireikšt nežinau, Jo Dieviškoji Kilnybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Stoviu aš, dar keli žmonės patalpoj, asociacija su Varėnos bažnyčios prieangiu, bet jis labai mažas, be langų, tamsus, o sapne patalpa erdvi. Prie manęs tamsaus gymio kokių 5-6 metų vaikas. Nuogas. Bet žinau, kad tai jis, Prabhupada. Jį paima moteris, jo
Pirmą, o gal ir paskutinįkart susapnavau Šrilą Prabhupadą. Varėna, 2021.02.05 Read More »
