Gyvenimo kelionė

Sveiki atvykę į šį internetinį puslapį, skirtą asmenybės tobulėjimui.
Gyvenimas – tai kelionė. Mes keliaujame nuo kūdikystės į vaikystę, iš jos – į paauglystę, vėliau į brandą, senatvę, ir galiausiai išeiname ten, iš kur atėjome. Dažnai nežinome nei savo pradžios, nei galutinio tikslo, tačiau viena aišku – mūsų kelias yra tapti sąmoninga, brandžia asmenybe.
Todėl kiekvienam iš mūsų svarbu užduoti esminius klausimus: „Kas aš esu?“, „Iš kur atėjau?“, „Kokia mano paskirtis?“ ir „Kur keliausiu palikęs šį fizinį kūną?“ Atsakymai į šiuos klausimus padeda atrasti tikrąją gyvenimo kryptį. Pirmoji gyvenimo pusė skirta savęs pažinimui ir vidinei realizacijai, o antroji – dalintis tuo su kitais ir padėti jiems jų kelyje.
Aš esu Dainius Drobnys – saviugdos palydovas ir keliautojas. Mano interesų sritys apima asmenybės tobulėjimą, savęs pažinimą bei dvasinį augimą, remiantis teologijos, filosofijos ir psichologijos žiniomis. Taip pat daug keliauju, nes kelionės man yra ne tik pasaulio, bet ir savęs pažinimo būdas.

Krikščioniška patirtis

Esu nuoširdžiai dėkingas tėvams, seneliams, krikšto tėvams ir tuometiniam klebonui, kurie dar vaikystėje mane palaimino eiti tikėjimo keliu – sekti Jėzaus mokymu, laikytis Dievo įsakymų ir ieškoti gyvo ryšio su Dievu.
Taip pat dėkoju Marijos radijo laidos „Dvasinė ekologija“ vedėjai doc. dr. Bronei Gudaitytei už įkvepiančias paskaitas, taip pat pranciškonams ir kitiems vienuoliams už jų dalijimąsi išmintimi per straipsnius, knygas ir gyvus pokalbius.
Esu dėkingas Varėnos Carito vaikų ir jaunimo dienos centrui „Svajonė“, ypač socialinei darbuotojai Dalytei ir jos padėjėjai Viktorijai, už galimybę savanoriauti ir augti per tarnystę. Taip pat klebonui Justinui Aleknavičiui – už pasitikėjimą ir kvietimą prisidėti prie tarnystės Varėnos šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje.

Pažintis su baltų religija

Dėkoju Dievui už turtingą ir prasmingą pažintį su Vilniaus universiteto žygeivių klubu bei jo ilgamečiu prezidentu Tadu Šidiškiu – matematiku, geografu, paminklosaugininku, žygeiviu ir Romuvos bendruomenės nariu.

Jo vedami žygiai buvo ypatingi – be skubėjimo, kupini gyvo pasakojimo ir buvimo akimirkoje. Keliaudami sustodavome tai vienur, tai kitur, klausydamiesi pasakojimų apie Lietuvos istoriją, geografiją ir senąjį lietuvių tikėjimą. Tai buvo ne tik kelionės gamtoje, bet ir gilesnis ryšys su kraštu, kultūra bei savimi.

Jogos atradimas ir Šivananda svamis

Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus Šivanandos jogos Vedantos centro mokytojams ir savanoriams už įvadą į Vedų išmintį bei pažintį su vedine teologija ir filosofija.

Bhakti joga ir Šrila Prabhupada

Žemai lenkiuosi pasaulinio garso jogui, atsižadėjusiam, gailestingam ir šviesiam dvasiniam mokytojui Šrilai Prabhupadai. Net ir būdamas garbaus amžiaus, jis įkūrė daugybę šventyklų, parašė apie 60 knygų, skaitė šimtus paskaitų ir per vos dvylika metų net 14 kartų apkeliavo pasaulį, skleisdamos dvasines žinias.
Tai išskirtinė asmenybė, pasižymėjusi atsidavimu, paprastumu ir gilia dvasine išmintimi. Jo mokymas primena esminę tiesą – kad mes nesame tik fiziniai kūnai, bet amžinos sielos; kad turime gyventi sąmoningai, vykdyti savo dvasines pareigas ir nuolat prisiminti Dievą.
Jis visą savo gyvenimą paskyrė tarnystei kitiems, o jo palikimas ir šiandien įkvepia daugybę žmonių eiti dvasinio augimo keliu.

Džiaugsmas kūnui, laimė – sielai

Dažnai sakoma, kad arčiausiai Dievo yra gamta ir šventieji. Ir tame yra daug tiesos. Tačiau iš tikrųjų viskas yra arti Dievo – tik mums reikia laiko tai pamatyti ir patirti. Kiekviena ilgesnė ir sudėtingesnė gyvenimo kelionė mus augina, brandina ir priartina prie šio suvokimo.
Mūsų tikslas – visapusiškas tobulėjimas. Tai reiškia ne tik išorinį augimą, bet pirmiausia sąmonės plėtimą ir gilinimą. Būtent tai veda į tikrąją, ilgalaikę laimę – vidinę palaimą, kuri nepriklauso nuo išorinių aplinkybių.
Svarbu suprasti, kad laimė ir džiaugsmas nėra tas pats. Džiaugsmas dažniausiai yra laikinas, susijęs su kūniškais ar emociniais išgyvenimais. Tuo tarpu laimė – tai gili, nuolatinė būsena, kylanti iš sielos ir vidinio ryšio su Dievu.

Kviečiu visus ieškoti, smalsauti, tyrinėti, atrasti, susipažint ir tobulėti kartu!

Sielosofija

„Sielosofija“ – tai žodis, jungiantis savyje sielą ir išmintį. Tai požiūris į žmogų kaip į daugiau nei protą ar kūną – kaip į gilią, sąmoningą, dvasinę būtybę.
Psichologija padeda pažinti mūsų vidinį pasaulį – mintis, jausmus, elgesio modelius. Filosofija kelia esminius klausimus apie gyvenimo prasmę, tiesą ir būtį. O sielosofija siekia šias sritis sujungti ir nukreipti dar giliau – į sielos pažinimą ir vidinę patirtį.
Tai kelias, kuriame protas, širdis ir dvasia tampa viena. Kelias, vedantis ne tik į savęs supratimą, bet ir į vidinę ramybę, prasmę bei ryšį su Dievu.

Į viršų