2022 kovo

Pasaulio kraštas. Varėna, 2022.03.28

Pasidalinsiu keliais pastebėjimais apie gūdžius, atokius Lietuvos užkampius. Keliauju pėsčiomis, dviračiu laukais, miškais, pasieniais, ir tenka pamatyti, kaip gyvena žmonės didžiausiuose užkampiuose, kartais truputį pasibendrauti su jais. Šiandien kaip tik lankiausi tokiame viename, netoli Dieveniškių, Šalčininkų rajone, vadinamajame Lietuvos apendicite. Aplink – didžiausi laukai, didžiausi vėjo pustomi kamuoliai, tokie net kaip rūkai virš dirbamų laukų, […]

Pasaulio kraštas. Varėna, 2022.03.28 Read More »

Jausmas, kad viskas sugrįžta savo vieton. Varėna, 2022.02.23

Ką tik buvo paminėtas pavasario lygiadienis, turim daug vis labiau šildančios saulės, dienos ilgėja. Pradeda jaustis, kad ne už kalnų ir pavasarinė aistros energija, varomoji gyvų būtybių jėga. Nors gyvenu gana triukšmingoj vietoj, prie gatvės, bet būdamas lauke išgirdau paukščių klegesį. Pakėlęs dangun akis, užmačiau du didžiulius paukščių trikampius, skrendančius vienas paskui kitą. Pirmasis buvo

Jausmas, kad viskas sugrįžta savo vieton. Varėna, 2022.02.23 Read More »

Ar visada tarnystė suteikia džiaugsmo? Varėna, 2022.03.21

Šiandien jau kovo antroji pusė, praėjo šiek tiek laiko nuo paskutinio daryto įrašo. Įvyko per šį laiką kai kurių dalykų, kuriais pasidalinau kituose įrašuose. O šiandien pasidalinsiu trumpa įžvalgėle apie tai, ar tarnystė visada džiaugsminga. Sakydamas „tarnystė“ turiu omeny ne maistelio padavimą kačiukui ar šuniuko kasrytinį pavedžiojimą. Nors tai irgi tarnystė pagal atitinkamą sąmonės lygį.

Ar visada tarnystė suteikia džiaugsmo? Varėna, 2022.03.21 Read More »

Į viršų