Pilkapių tyla. Švenčionėliai, 2022.04.16
Šiandien vėl įkvėpiau tylos, ramybės, pamąstymų. Sėdau ant dviračio ir myniau sau užmiestin – į miškus ir laukus, kur ramybė, čiulba paukščiai, teka upeliai. Ten nėra mašinų, žmonių, triukšmo. Miškas aidi nuo paukščių, o žemai po medžiais matau didelius ir mažus sampilus. Rašo, kad čia Liūlinės pilkapynas, kur deginti žmonių kūnai buvo kavojami jau nuo […]