Teologija

Dvasinio gyvenimo kelias nelengvas, o pasaulietinio ne ką lengvesnis. Ir ten, ir ten reikia anksti keltis, daug dirbti, kartais užmokestis būna mažas arba kurį laiką net jokio. Bet taip jau Dievas pasistengė, kad davė mums savybių, padedančių atsidavimo tarnystės kelyje. Kokios tai savybės? Moterims tai natūralus atsidavimas, vyrams – polinkis į askezę. Šįkart aptarsiu, kas

Pratęsiant vakarykščio įrašo įspūdžius apie Kauną, šiandien užsuksim Pažaislin. Paskutinįkart ten seniai lankiaus, tai praėjom pro šalį. Didelis architektūrinis ansamblis šalia marių, žmonės, veiksmas, o ten, toli už tų medinių tvorų ir storų vienuolyno sienų – tyla, susikaupimas, ramybė. Jau šimtas metų tai tylai. Tiek metų ten gyvena seserys kazimierietės. Vienuolyno lankymas tik nustatytu laiku,

Darvino teorija sulaukė daug dėmesio, įnešė sumaišties, įniršio, kritikos. Jonis Duona savo knygelėse „Beždžionių apologetas“ ir „Naujas požiūris į evoliuciją“ kiek išsamiau aptarė darvinizmą. Čarlzas Darvinas teigė, kad gamtoje yra rūšių atranka, o taip pat kad žmogaus tolimiausi protėviai – mikrobai. Tai jis pavadino evoliucija. Kai kurie juokauja, kad žmogaus virsmas iš beždžionės vadinamas evoliucija,

Duobė. Iškasta kapo duobė. Čia pasibaigia mūsų grubaus kūno gyvenimėlis, Hesiodo „Darbai ir dienos“, kuriam laikui sustoja subtilaus kūno planai ir svajonės. „Šrimad-Bhagavatam“ 5 giesmės 12 skyriaus 5-6 tekstuose Džada Bharata maharadžai Rahūganai sako: „Materialūs vidinės sąveikos, jungimo ir virsmo procesai, vykstantys žemės stichijoje, suformuoja įvairius kūnus. Štai ir dabar žemės paviršiumi juda kūnai, kuriuos

Yra penkios svarbiausios, galingiausios dvasinės praktikos dalys: 1) bendravimas su vaišnavais; 2) šventų Vardų kartojimas; 3) „Šrimad-Bhagavatam“ klausymasis bhaktų bendrijoj; 4) Dievybių garbinimas ir 5) gyvenimas šventoj vietoj. Praktikuodami bent vieną iš minėtų metodų stipriai progresuojam. Šrila Prabhupada sakė, kad jei neturim laiko ar galimybių atlikti visus metodus, galim pasirinkt tris, t. y. kartot šventus

 ”Kiekvienai materialiai problemai yra dvasinis sprendimas”, – sakydavo Šrila Prabhupada. Ką jis čia tuo norėjo pasakyt? O gi kad materialiom priemonėm materialios problemos iki galo neišspręsim arba tik mums atrodys, kad ją sprendžiam ar jau net išsprendėm. Matom kaip visuomenė problemas sprendžia pasitelkus labdarą, pinigus, net ginklus. Bet iššūkių nemažėja.Visos tos eitynės, piketai, demonstracijos, pilietinės akcijos ar kaip

Kauno Vedų kultūros centras 2007 metais išleido knygelę „Bhakti Vigjana gosvamis“ iš serijos „Vaišnaviški skaitiniai“. Knygelės gale yra įdomi Adžatai Šatru prabhu nutikusi istorija. O ji tokia. Šitas jogas turėjo Satsvarupos dasa Gosvamio knygą „Maldingo gyvenimo pradžia“, ji jam labai patiko ir nusprendė praktikuot laikydamasis joj išvardintų dvasinio gyvenimo principų. Bet bhaktas (atsidavusysis) buvo vienas

Gyveno vienas jogas, šeimos žmogus buvo ir jam prisireikė medituot. Tai atsisėdo vidury trobos ir bandė susikaupt. Bet kur tau! Vaikai galvom lekia, tėvą tampo, ant galvos lipa, šaukia rėkia. „Nieko gero, – tas galvoja, – reikia eit iš namų, nes čia per daug triukšmo“. Tai nuėjo jis miškan. Jau ten patogiai įsitaisė po dideliu medžiu, užsimerkė. Girdi, kažkas