Ketvirta piligriminės kelionės po Indiją savaitė. Lietuvoje jau ne tik kalendorinis, bet ir astronominis ruduo, o čia, Indijoje, vis dar labai karšta ir drėgna, vis dar vasara. Amžinai žaliuojanti, pilna vaisių, paukščių, gyvūnų ir piligrimų. Čia kaip niekur kitur gausu šventų vietų: upių, kalvų, miestų, šventyklų. Šventoj žemėj viskas šventa. Bendrai paėmus viskas yra šventa, nes tai Viešpaties kūrinija. Materialus pasaulis yra dvasinio pasaulio atspindys. Saulė toli nuo Žemės, bet ji atsispindi puodely vandens. Fizine prasme mes toli net ir nuo artimiausios planetos, bet sąmonei ribų nėra. Sąmonė keliauja subtiliai, todėl jai laikas ir atstumai įtakos nedaro. Tą galim pajust lankydami šventas vietas bet kurioj Žemės vietoj.
Čia, žemiau, trumpas pasakojimas iš šventos Navadvipos žemės. Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Indiją galim pamatyt ir išgirst prie kompiuterio, bet kad ją pajaust, reikia čia atvykt.
Šri Majapuras yra dviejų upių – Bhagirathi ir Džalangi – santakoje.
Banjanas – įspūdingas figmedis, dažnai vadinamas indiškuoju figmedžiu. Jo šakos leidžia orines šaknis, kurios auga žemyn, pasiekia dirvą ir ilgainiui sustorėja tarsi nauji kamienai. Taip vienas medis gali išsiplėsti ir atrodyti kaip visa giraitė.
Po plačia banjano laja susidaro pavėsis, kuriame žmonės ilsisi, susitinka ar medituoja. Indijoje jis laikomas šventu medžiu ir siejamas su ilgaamžiškumu, pastovumu bei prieglobsčiu.
Banjanas primena, kad augti galima ir stiprinant savo šaknis: kuo daugiau atramos jis sukuria, tuo plačiau gali išskleisti šakas.
Navadvipoje, Koladvipos saloje, yra Šri Dhamešvaros Mahaprabhu šventykla, dar vadinama Mahaprabhu Bari. Joje saugomos ir garbinamos mediniai sidabru įvilkti Viešpaties Čaitanjos Mahaprabhu sandalai, kuriuos, pagal šventyklos tradiciją, Jis avėjo.
Ši vieta glaudžiai susijusi su Jo žmona Šrimati Višnuprija Devi. Pasakojama, kad Mahaprabhu jai padovanojo savo sandalus. Kai Jis priėmė sanjasą (tapo vienuoliu) ir paliko namus, Višnuprija garbino šiuos sandalus ir iš nimbamedžio išdrožtą Jo Dievybę, kuri šiandien garbinama šioje šventykloje.
Atsidavusiems ši šventykla primena Višnuprijos meilę ir atsidavimą Viešpačiui išsiskyrimo metu. Žvelgiant į Mahaprabhu sandalus, galima susimąstyti apie tarnystę Jo lotoso pėdoms ir ryšį, kurį palaiko nuolatinis Jo prisiminimas.
Ilgauodegės beždžionės. Šri Majapure beždžionės negyvena, bet kartais jos čia pasirodo.
Tai Šri Šri Kešavadži Gaudija Matha – vaišnavų šventykla ir vienuolynas Navadvipoje, Kolerdangos gatvėje, netoli tilto per Gangą.
Ši vieta susijusi su Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo, kuris buvo Šrilos Prabhupados dvasios brolis, tradicija. Čia apsistoja piligrimai ir vyksta Navadvipos dhamos parikramos – šventųjų vietų lankymas.
Kiekvienas įėjęs į šventyklą pamato šią grindų mozaiką.
Šventyklos altorius.
Amžinas šventyklos sargas ir Viešpaties tarnas Šrila Prabhupada.
Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadža buvo dvasinio mokytojo Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros mokinys.
Gosvamio samadži, arba kapavietė.
Namų altorius. Indijoje vis dar gaji tradicija namuose įsirengti altorių. Taip mūsų namai tampa ir Dievo namais, šventykla.
Štai tokia valtim žmonės su dviračiais, motociklais ir rikšom perkeliami į kitą upės krantą.
Tai Šri Svananda Sukhada Kundža – Šrilos Bhaktivinodos Thakuros namai ir bhadžano vieta Godrumadvipoje, vienoje iš devynių Navadvipos salų, netoli Šri Majapuro.
Bhadžan kutir reiškia vietą, skirtą dvasinei praktikai – šventųjų vardų kartojimui, maldai ir Viešpaties prisiminimui. Čia Bhaktivinoda Thakura gyveno, atliko dvasinę praktiką ir rašė. Šiame komplekse taip pat yra jo samadhi.
Šrilos Bhaktivinodos Thakuros garbintos Šri Šri Gauros–Gadadharos Dievybės.
Asmeniniai daiktai.
Nuostabusis banjanas.
Surabhi Kundžos šventykla Godrumadvipoje, netoli Šri Majapuro.
Joje garbinamos Šri Šri Radha – Madana Mohana, Šri Gaurasundara ir Šri Nitjananda Raja, taip pat yra Šrilos Bhaktivinodos Thakuros murti. Dabartinis šventyklos pastatas užbaigtas 2015 metais.
Pagal vaišnavų tradiciją, pusdievių karalius Indra kartu su dangiškąja karve Surabhi čia garbino Viešpatį Čaitanją, prašydamas atleidimo už savo įžeidimą Šri Krišnai. Todėl ši vieta vadinama Surabhi Kundža.
Šventyklos kiemelio detalė.
Fasadas.
Surabhi karvės šventykla Godrumadvipoje, šalia Surabhi Kundžos. Šioje vietovėje yra Surabhi karvei ir Viešpačiui Šivai skirtos šventvietės. Pagal „Navadvipa-dhama-mahatmją“, Surabhi čia pasiliko po banjano medžiu garbinti Viešpaties Gaurangos. Iš to aiškinamas pavadinimas Godruma: go – karvė, druma – medis.
Altorėlis.
Kaimas ruošiasi švęsti Durga pudžą. Tai viena svarbiausių hinduistų švenčių, ypač iškilmingai švenčiama Bengalijoje. Ji skirta deivei Durgai ir primena jos pergalę prieš demoną Mahišasurą – gėrio pergalę prieš blogį.
Šventės metu statomi puošnūs laikini paviljonai, vadinami pandalais, kuriuose įkurdinamos Durgos ir kitų dievybių skulptūros. Skamba būgnai, aukojamos maldos, smilkalai ir gėlės, žmonės lanko šventines vietas, susitinka su artimaisiais. Paskutinę dieną, vadinamą Vidžaja Dašami, Durgos skulptūros iškilmingai panardinamos į vandenį.
Bengalijoje ši šventė taip pat išgyvenama kaip Motinos Durgos sugrįžimas pas savo šeimą. Todėl joje susipina didybė ir švelnumas, susitikimo džiaugsmas ir atsisveikinimo liūdesys.
Vaišnavų požiūriu Durga yra Viešpaties materialioji energija, veikianti Jo valia. Ji primena materialiosios gamtos galią ir sielos siekį pakilti virš jos įtakos.
Indijoje medžiai – tikras išsigelbėjimas nuo nepakeliamos kaitros!
Harihara-Kšetra – šventa vieta Godrumadvipoje, Navadvipos dhamoje, netoli Šri Majapuro.
Jos šventykloje garbinama neįprasta Hariharos Dievybė: viena jos pusė vaizduoja Viešpatį Višnu, kita – Viešpatį Šivą. Pavadinime Hari reiškia Višnu, Hara – Šivą, o kšetra – šventą vietą.
Mahā-Vārāṇasī reiškia „Didysis Varanasis“. „Navadvipa-dhama-mahatmjoje“ ši vietovė prie Alakanandos upės siejama su Kašiu, arba Varanasiu, ir išaukštinama dėl ypatingos dvasinės reikšmės. Pagal vaišnavų tradiciją, Šiva čia nuolat gieda Viešpaties Gaurangos šlovę ir šoka apimtas dvasinio džiaugsmo.
Bhaktams, arba bhakti jogams ši vieta primena Šivos atsidavimą Viešpačiui ir pagarbą jam kaip didžiam vaišnavui. Ji lankoma per Navadvipos šventųjų vietų parikramą.
Pakeliui aplankytos ISKCON šventyklos altorius
Tai Suvarna Vihara Gaudija Matha – vaišnavų šventykla ir vienuolynas Navadvipos dhamoje, netoli Šri Majapuro. Jo pavadinimas bengalų kalba matomas virš vartų.
Ji aprašyta Šrilos Bhaktivinodos Thakuros veikaluose ir lankoma per Navadvipos parikramą.
Nuotraukoje matote puošnius įėjimo vartus su trimis bokšteliais, o pati šventykla yra teritorijos viduje.
Šventyklos altorius
Virtuvė labai paprasta, lauke.
Tulasi – vaišnavų tradicijoje šventas augalas, gerbiamas kaip Viešpačiui Krišnai itin brangi bhaktė. Jos lapeliai aukojami prie Jo lotoso pėdų, o pats medelis rūpestingai prižiūrimas ir garbinamas. Tulasi primena tyrą atsidavimą, nuolankumą ir meilę Dievui. Laikoma, kad šis medelis yra visų 33 milijonų pusdievių buveinė
Suvarna Vihara tradiciškai siejama su karaliaus Suvarnos Senos rūmų vieta. Čia matomos rūmų liekanos.
Šalia šventyklos pilna karvių.