Kelionės

Ketvirta piligriminės kelionės po Indiją savaitė. Lietuvoje jau ne tik kalendorinis, bet ir astronominis ruduo, o čia, Indijoje, vis dar labai karšta ir drėgna, vis dar vasara. Amžinai žaliuojanti, pilna vaisių, paukščių, gyvūnų ir piligrimų. Čia kaip niekur kitur gausu šventų vietų: upių, kalvų, miestų, šventyklų. Šventoj žemėj viskas šventa. Bendrai paėmus viskas yra šventa,

Tridandi svamio, Šrila Tamal Krišna gosvamio, vieno iš Šrilos Prabhupados mokinių, kapavietė, arba samadhi. Kito Šrilos Prabhupados mokinio, Šrilos Gour  Govindos svamio maharadžios, pušpa (gėlių) samadhi. Šripa Bhakti-Tirtha svamio samadhi. Puošnūs šventyklos vartai. Indijoje labai karšta, tad daugelyje autobusų nėra langų. Už 5 rupijas keltas nuplukdo į kitam Bagiradhi upės krante esančią Navadvipą. Šrilos Prabhupados

Šrilos Prabhupados įkurtos Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos būstinė. Bendrija įkurta 1966 m. JAV. Šalia yra didžiausia pasaulyje bendrijos šventykla. Čia taip pat bus ir vedinis planetariumas. Šventykla statoma nuo 2009 metų. Atidarymas planuojamas 2028 metais. Šrila Prabhupada norėjo, kad Majapuras taptų pasaulio dvasiniu centru. Kaip ir daug kur Rytuose, žmonės ne tik šventyklose, namuose bet

Indija nuostabi, tolima, didelė, spalvinga, marga, kvapni. Ji visokia! Būdingiausias jos bruožas – įvairovė ir gyvybė. Čia tiek daug skirtingų medžių, gyvūnų, paukščių, žmonių! Ir jie visi kažkaip sutaria, nesistumdo, nesimuša. Jie visi supranta savo padėtį, žino, kad šis gyvenimas – tik dar vienas laiptelis jų sielos ir sąmonės tobulėjimui. Jie supranta, kad šis jų

Lenkija yra mums artimiausia šalis su kalnais. Lenkijos – Slovakijos siena eina aukščiausia Karpatų kalnų dalis – Tatrai. Tatrų viršukalnė yra Slovakijoje, tai Gerlacho kalnas. Mes leidomės link Rysų kalno. Ši kelionė buvo ir gamtinė, ir piligriminė. Kopdami į kalnus tarsi per žingsnį priartėjam prie Dievo, o apsilankydami šventovėje kaip niekur kitur esam arti Jo.

Saulėto paskutinio kovo šeštadienio žygis į Palendrius (Kelmės raj.). Pro Kelmę, plačiais kalvotais laukais, dar prieš vidurdienį pasirodo Palendriai. Pasivaikščiojimas aplink jau apleistą Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčią. Ji laikoma viena iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Gyvavo apie dešimtmetį – iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pokario laikotarpį. Šiuo metu stovi