Tęsiasi piligriminė kelionė po Rytų Indiją, po Vakarų Bengalijos regioną. Čia yra Kalkuta, kurioje gimė pasaulinio žinomumo bhakti jogas Bhaktivedanta Svamis Šrila Prabhupada. Čia ir Šri Majapuras, Navadvipos žemės, kurioje apsireiškė Pats Viešpats. Šrilos Prabhupados noras buvo, kad Šri Majapuras taptų pasaulio dvasiniu centru, kad čia apsilankytų kiekvienas Žemės gyventojas. Panašu, kad jo noras pildosi su didžiausiu kaupu. Čia sutiksi piligrimų iš visos Indijos. Tai pat atvyksta žmonių iš Europos, Rusijos. Kas žino, gal kažkada čia lankysis daugiau žmonių nei garsiajam Tadž Mahale. Čia šiokiadieniais apsilanko iki 40 000 turistų, o savaitgaliais – iki 70 000!
Namų altorius. Altorius dirba meistrai rankomis. Kai kurie jų kainuoja net 2 lakus (200 000 rupijų), t. y. 2000 eu ir daugiau!
Nors jau spalio antra pusė, saulė vis dar plieskia.
Štai tokių didelių pupų būna!
„Šri Šri Advaitos Patha – šventovė Šri Šri Advaitos Patha, esanti šventajame Šantipuro mieste, vaišnavų laikoma šventa vieta. Ji tapo piligrimystės centru, nes saugo šventus prisiminimus apie dieviškąją Viešpaties Gaurangos veiklą.
Šioje šventoje meditacijos ir maldos vietoje trys didieji dvasiniai mokytojai – Viešpats Gauranga, Viešpats Nitjananda ir Viešpats Advaita – susitikdavo aptarti dvasinių dalykų.
Iš šios Viešpaties Advaitos buveinės šie didieji šventieji drauge su savo sekėjais skleidė šventąjį Dievo vardą „Harė Krišna“. Priėmęs sanjasą, Viešpats Gauranga, lydimas savo artimo bendražygio Viešpaties Nitjanandos, atvyko į Viešpaties Advaitos buveinę ir praleido čia dešimt dienų. Šačimata su daugybe atsidavusiųjų atvyko aplankyti savo sūnaus, vilkinčio atsižadėjusio vienuolio apdarą. Ji džiaugėsi galėdama pamaitinti savo sūnų Viešpaties Advaitos namuose.
Šioje šventoje vietoje didis vienuolis Madhavendra Puris perdavė Viešpačiui Advaitai esminę išsivadavimo žinią. Vėliau Viešpats Advaita apdovanojo dieviškais palaiminimais Haridasą, atsidavusį vaišnavą ir Dievo Brahmos įsikūnijimą. Šioje šventoje vietoje jis taip pat perdavė Haridasai esminę žinią apie Dievą. Raupsais sirgęs Šjamdasas Viešpaties Advaitos malone čia pasveiko nuo nepagydomos ligos.
Viešpačiui Advaitai išėjus iš šio pasaulio, ši vieta vadinama Advaita Para.”
„Harer nāma harer nāma harer nāmaiva kevalam
kalau nāsty eva nāsty eva nāsty eva gatir anyathā.
„Šventasis Hari vardas, šventasis Hari vardas, vien tik šventasis Hari vardas. Kali amžiuje nėra kito kelio, nėra kito kelio, nėra kito kelio.”
„Šioje buveinėje Šri Advaita Prabhu suteikė dvasinį įšventinimą Šri Šri Haridasai, Viešpaties Brahmos įsikūnijimui.“
Nuotraukoje matomi du pagrindiniai užrašai:
Viršuje ant sienos bengalų raštu užrašyta Harė Krišna mahamantra:
„Harė Krišna, Harė Krišna, Krišna Krišna, Harė Harė / Harė Rama, Harė Rama, Rama Rama, Harė Harė.“
Ant centrinio paveikslo, anglų ir bengalų rašmenimis: „Nāmācārya Haridāsa Ṭhākura“ – „Namačarja Haridasa Thakura“. Titulas Nāmācārya reiškia šventojo Dievo vardo kartojimo mokytoją, mokantį savo pavyzdžiu. Apačioje šis užrašas pakartotas.
Viršuje ant sienos parašyta:
„Tai vieta, kur Madhavendra Puris suteikė dvasinį įšventinimą (dikšą) Advaitai Prabhu.“
Ant didžiojo paveikslo už centrinės figūros: „Šripadas Madhavendra Puris“ – vardas pateiktas anglų ir bengalų rašmenimis.
Dešiniajame paveiksle bengalų kalba: „Advaitos Prabhu malda“ (Advaita Prabhur prārthanā).
Viršuje angliškai parašyta:
„Šri Šri Mahaprabhu portretas, dailininko nutapytas Maharadžos Prataparudros užsakymu tuo metu, kai Mahaprabhu gyveno Gambhiroje, Puryje.“
Apačioje bengalų raštu:
„Šri Šri Čaitanja Mahaprabhu.“
Nurodytos datos:
- Apsireiškimas: 1486 m. vasario 18 d.
- Išėjimas iš šio pasaulio: 1533 m. birželio 29 d.
Tai patrankų sviedinių medis, Indijoje dar vadinamas Nagalingam.
Jį išduoda dideli, apvalūs, rudi vaisiai, augantys tiesiai ant kamieno – jie primena patrankų sviedinius. Medis žydi stambiais, kvapniais rausvai raudonais žiedais, kurių forma primena kobros gaubtą virš Viešpaties Šivos lingamo.
Indų kultūroje berniukai nuo mergaičių ir vyrai nuo moterų daug kur atskiriami, kad nesimaišytų energijos, netrikdytų proto. Štai matom net kai kurie traukinio vagonai skirti tik moterims.
Tai ISKCON Habibpuro Gaur Dhamos šventyklos atidarymo atminimo lentelė.
Joje parašyta, kad šventykla iškilmingai atidaryta 2010 m. liepos 13 d., dalyvaujant:
- Jo Šventenybei Džajapatakai Svamiui Maharadžai – ISKCON dvasiniam mokytojui, GBC nariui ir direktoriui.
- Šri Mukului Rojui – tuometiniam Indijos vyriausybės laivybos valstybės ministrui.
- Šri Sučaru Randžanui Halderiui – parlamento nariui.
- Šri Tapasui Paului – parlamento nariui.
Šventyklos altorius.
Amžinas šventyklos Sargas ir Tarnas Šrila Prabhupada, kurį saugo virš jo galvos esantis Viešpaties Višnu tarnas Garuda.
Šventyklos administracinis ir gyvenamasis kompleksas.
Šioje nuotraukoje – papaja. Ją atpažįstame iš didelių, giliai skiautėtų lapų, ilgų lapkočių ir žalių pailgų vaisių prie kamieno. Vaisiai dar neprinokę.
Gyvybiškai svarbus pavėsis.
Ryžių laukas.
Šri Džaganathos šventykla Džašroje, Čakdahoje.
Nedaug kur Indijoj pamatysim altorių už stiklo.
Garuda – didingas dieviškasis paukštis, Viešpaties Višnu nešėjas ir atsidavęs tarnas. Jis vaizduojamas su sparnais, snapu ir žmogaus kūno bruožais, simbolizuoja jėgą, drąsą bei atsidavimą Dievui.
Višnu ir Džaganathos šventyklose Garuda dažnai stovi priešais altorių, sudėjęs delnus maldai ir žvelgdamas į Viešpatį.
Tai bengalų kalba parašytos atminimo ir aukotojų lentelės. Jose artimieji įamžina mirusių šeimos narių atminimą, nurodo savo vardus ir gyvenamąją vietą.
Visų lentelių pradžioje kartojama:
„Šlovė Šri Šri Guru ir Gaurangai!“
Pavyzdžiui, trečiojoje lentelėje rašoma:
„Vyresniosios sesers Malinos Čakrabarti atminimui – jaunesnioji sesuo Krišna Čakrabarti, Čakdaha, Nadija.“
Kitose lentelėse įamžintas sūnaus, žmonos arba tėvų atminimas.
Tos pačios šventyklos vartai.
Pagrindinis užrašas bengalų kalba: „Šri Šri Džaganathos šventykla“. Apačioje nurodyta: „Šrilos Džagadišos Panditos įsteigta šventoji buveinė (šripatas)“.
Ant kupolų matomi balti vaišnavų tilakos ženklai, o viršūnėse – Viešpaties Višnu čakros.
Prieš Viešpačiui paaukoto maisto pagerbimą vietinis dvasininkas paskaito trumpą paskaitėlę.
ISKCON bendruomenės namų sekmadieninės programos altorius.
1 Nuotraukoje – Šri Majapuro ISKCON Čandrodajos šventyklos Panča Tatvos altorius: Viešpats Čaitanja ir keturi Jo palydovai.
Žiūrint iš kairės į dešinę:
- Advaita Ačarja.
- Nitjananda Prabhu.
- Šri Čaitanja Mahaprabhu – centre, iškėlęs abi rankas.
- Gadadhara Pandita.
- Šrivasa Thakura – sudėjęs delnus maldai.
Priekyje matyti mažesnės tų pačių Dievybių formos, o ant grindų – spalvingas rangolio ornamentas.
Rangolis – tradicinis Indijos dekoratyvinis piešinys ant grindų, kuriamas iš spalvotų miltelių, ryžių miltų, smėlio ar žiedlapių.
Dažniausiai vaizduojami lotosai, geometriniai raštai ir šventi simboliai. Jais puošiami namų bei šventyklų įėjimai, ypač per šventes, išreiškiant svetingumą ir palankumą.
Šioje vietoje kasryt pamatysime vis naujus rangolius.
Šalia šventyklos esančių pastolių fragmentas. Tokiom štai virvelėm sutvirtinami bambukiniai pastoliai. Bambukas lengvas ir tvirtas, todėl iš jo gamina pastolius, kopėčias ir dar daug kitų dalykų.