Lenkija yra mums artimiausia šalis su kalnais. Lenkijos – Slovakijos siena eina aukščiausia Karpatų kalnų dalis – Tatrai. Tatrų viršukalnė yra Slovakijoje, tai Gerlacho kalnas. Mes leidomės link Rysų kalno.
Ši kelionė buvo ir gamtinė, ir piligriminė. Kopdami į kalnus tarsi per žingsnį priartėjam prie Dievo, o apsilankydami šventovėje kaip niekur kitur esam arti Jo. Žemėje tėra dvi vietos, kur galim labiau pažint ir save, ir Dievą: tai gamta ir šventovė. Gamta yra Dievo kūrinys, o šventovė – žmogaus ir jie labai gražiai dera.
Kviečiu pakeliauti po Lenkiją ir pažinti jos religinį ir gamtinį paveldą.
Tradicinė Zakopanės stiliaus architektūra.
Zakopanės Šv. Šeimynos bažnyčia.
Tokio interjero nesitikėjom.
Zakopanės Šv. Antano Paduviečio bernardinų bažnyčia.
Tikėjimo pagrindas – tikėjimas.
Tatrų peizažai.
Dar viena Zakopanės sena medinė bažnytėlė.
Morskie Oko peizažai.
Viršutinis ežeras kriokliu papildo žemutinį.
Gyvūnai baikštūs, nes baimė – nuolatinis jų palydovas. Mažai kur gyvūnai gali jaustis saugūs ir laisvi.
Paveikslai iš vienos Krokuvos vegetarinės kavinaitės.
Krokuvos šv. Bernardo bažnyčia.
Taikos balandis?
Šventovės, tai dvasinio pasaulio salos šito materialaus pasaulio vandenyne.
Šv. Pranciškus Asyžietis.
Šv. Simono iš Lipnicos relikvijos.
Vavelio pilies fragmentas.
Vavelio katedros fragmentas.
Pilies kiemas.
Vavelio pilis, tai architektūros stilių puokštė.