Ši nedidelė 111 puslapių knygelė su keliomis iliustracijomis išleista Šrilos Prabhupados mokinio Pankandžangrio Dasos 2009 metais. Knygelėje pasakojama, kaip Viešpats Džaganatha atkeliavo į Simantadvipą, taip pat pasakojami Viešpaties žaidimai. Ant galinio viršelio parašyta, kad viena iš Viešpaties apsireiškimo šioje Žemėje priežasčių yra ta, kad Jis nori patraukti gyvąsias būtybes prie Savęs ir taip susigrąžinti jas namo.
Taigi pagal Radžapuro šventyklos tradiciją, Viešpats Džaganatha Simantadvipoje apsireiškė atsiliepdamas į savo atsidavusiojo Džagadišos Gangulio ilgesį.
Šri Čaitanjos laikais Džagadiša kasmet keliaudavo į Purį pamatyti Džaganathos ir dalyvauti Ratha jatroje. Tačiau susirgęs apako ir nebegalėjo keliauti. Labai išgyvendamas išsiskyrimą, jis meldė Viešpaties malonės.
Vieną naktį Džaganatha pasirodė jam sapne ir pasakė, kad kitą rytą maudantis Gangoje jį palies atplaukęs rąstas ir sugrįš regėjimas. Iš tos medienos nurodytas dailidė turėjo išdrožti Jo Dievybę.
Pasakojama, kad viskas taip ir įvyko. Raupsais sirgęs dailidė iš pradžių atsisakė, tačiau galiausiai sutiko ir, užbaigęs Dievybę, pasveiko. Vėliau Viešpaties nurodymu jis išdrožė ir Baladevos bei Subhadros Dievybes. Jų garbinimas buvo įsteigtas Radžapure, Simantadvipoje.
Štai kelios įdomios istorijos.
1. Džaganatha skundžiasi Govardhanu
Kai ant altoriaus buvo pastatyta Govardhano šila, Džaganatha pasirodė pudžiariui (altoriaus prižiūrėtojui) sapne ir pasiskundė: Govardhanas suvalgo viską, pirmiausia saldumynus, ir net nelaukia, kol maistas bus paaukotas! Pudžiariai paruošė Govardhanui atskirą lėkštę. Nuo tada namuose vėl įsivyravo ramybė.
2. Paniekintas prasadas
Vienas rikšos vairuotojas parnešė draugui šventykloje gauto kičrio prasado (paaukoto maisto). Tačiau draugas paniekinamai išmetė jį ant žemės. Naktį sapne jam pasirodė Baladeva ir griežtai sudraudė už nepagarbą Jo brolio mahaprasadui. Džaganatha užtarė žmogų ir neleido jo pražudyti. Kitą rytą šis atėjo į šventyklą ir nuolankiai paprašė būtent vakarykščio kičrio. Gavęs truputį likusio prasado, suvalgė jį su pagarba.
3. Dievybės išsiruošia valgyti į Majapurą
ISKCON perimant šventyklą, dar nebuvo sutvarkyti visi nuosavybės dokumentai. Džajapataka Svamis paprašė nepradėti viso garbinimo, nežinodamas, kad maistas Dievybėms jau aukojamas. Pudžiaris aukojimą sustabdė.
Tą naktį jis sapnavo Džaganathą, Baladevą ir Subhadrą einančius per laukus į Šri Majapurą: čia Jų nebemaitina, o ten esą daug skanaus prasado! Sužinojęs apie sapną, Džajapataka Svamis nurodė tuojau pat atnaujinti aukojimą. Šis pasakojimas pateiktas kaip knygelės pavyzdinė ištrauka.
4. „Kur mūsų apklotai?“
Naktims atšalus, Dievybėms dar nebuvo pradėti siūlyti šilti apdangalai. Pudžiaris susapnavo beldimą į duris. Atidaręs pamatė mažąsias Džaganathos, Baladevos ir Subhadros Dievybes, drebančias nuo šalčio. Jos priminė: jis pats turi apklotą, o kodėl Joms jo neduoda?
Štai tiek trumpai apie Džaganathas ir jų istorijas.